N. Kiselevičius: „Tai lyg svajonės išsipildymas“.

Dar vienas praėjusio sezono komandos narys drauge su klubu šiemet debiutuosiantis LKL – dvidešimtmetis tauragiškis Nojus Kiselevičius.

Siekdamas krepšinio aukštumų, Nojus labai anksti išvyko į Kauną, kur ilgą laiką sportavo ir patirties sėmėsi „Žalgirio“ krepšinio akademijoje. O praėjusiais metais debiutavo Regionų krepšinio lygoje, vilkėdamas „Tauragės“ klubo marškinėlius.

Debiutiniame savo sezone RKL lygoje Nojus greitai užsitarnavo trenerių pasitikėjimą, o kartu ir minutes aikštelėje. Gynėjas per rungtynes vidutiniškai rinko po 7,6 taško, 3,8 atk. kamuolio ir 9,1 naudingumo balo. Atkrintamosiose jo indėlis buvo dar ryškesnis – vidutiniškai po 9,6 taško bei 3,9 atk. kamuolio per 8 rungtynes.

Vos trečiuoju stipriausios Lietuvos krepšinio lygos duris praversiančiu tauragiškiu tapsiantis Nojus – pavyzdys ir motyvacija jauniesiems Tauragės krepšininkams, kad sunkiu darbu bei užsispyrimu galima pasiekti užsibrėžtus tikslus ir įgyvendinti svajones.

Apie staigius pokyčius, praėjusio sezono patirtis bei artėjantį debiutą aukščiausiame lygyje pakalbinome ir patį Nojų.

– Nojau, galimybė dirbti su aukščiausio lygio Lietuvos krepšininkais ir treneriais, o tuo pačiu proga debiutuoti LKL. Koks jausmas? Svajojai kada apie tai?

– Jausmas surealus, kartais sunku suprasti ir patikėti, kad tuoj visa tai prasidės. Vaikystėje, stebėdamas LKL bei kitų lygų kovas televizijoje ar internete, nuolat save ten įsivaizdavau. Visada norėjau pasiekti šį lygį, todėl su nekantrumu laukiu pasiruošimo pradžios. 

– Pradžiai grįžkim šiek tiek atgal – pernai debiutavai vyrų krepšinyje. Papasakok, kaip atsidūrei „Tauragės“ komandoje ir kaip sekėsi įsilieti?

– Tiesą sakant, „Tauragės“ komandoje atsidūriau trenerio K. Naruševičiaus dėka, kuriam mane pasiūlė fizinio rengimo treneris P. Sugintas. Didelis ačiū treneriui, kuris manimi patikėjo, taip pat komandos vadovams už suteiktą šansą. Į tokią daug patirties turinčią komandą įsilieti sekėsi gana sklandžiai – ypač atsižvelgiant į tai, jog beveik trejus metus reabilitavausi po traumų, todėl vyrų krepšinis man buvo naujas iššūkis. 

– Ar kas nors nustebino praėjusį sezoną: RKL žaidimo lygis, organizacija, pati aplinka ar pan.?

– Mane nustebino klubo profesionalumas. Komandos vadovai, net ruošdamiesi persikelti į LKL, toliau kėlė aukščiausius tikslus, rūpinosi visais žaidėjais ir dėjo maksimalias pastangas. Taip pat nustebino RKL lygis – praėjusį sezoną jis buvo tikrai aukštas. 

– Sakoma, kad jauni žaidėjai turi „užsidirbti“ minutes. Kaip atrodė tavo kelias iki jų? Ir gal gali išskirti kada jau pajutai, kad esi svarbus rotacijos žaidėjas?

– Krepšininku tapti svajojau nuo mažens. Būdamas dar labai jaunas, tėvų dėka, kurie suteikė man visas galimybes, išvykau siekti savo svajonės į Kauną. Ten sunkiu darbu, papildomomis valandomis po treniruočių ir didžiuliu noru pavykdavo iškovoti trenerio pasitikėjimą. Kad užsitarnavau minutes, pajutau tada, kai aiškiai supratau – treneriai ir komandos draugai manimi tiki. 

– Ar galėtum išskirti komandos narį, labiausiai padėjusį adaptuotis naujame lygyje? Gal buvo žaidėjas, kuris sąmoningai tavęs „negailėjo“, kad greičiau priprastum prie vyrų krepšinio?

– Negaliu išskirti vieno komandos nario – kiekvienas komandos draugas mane auklėjo, spaudė judėti į priekį ir padėjo tobulėti. Norėčiau kiekvienam iš jų atskirai padėkoti už metus, palikusius daugybę puikių prisiminimų. 

– Koks trenerio patarimas labiausiai įstrigo per pirmąjį sezoną klube?

– Vieno konkretaus patarimo išskirti negalėčiau, nes jų buvo begalė! Tačiau treneris kiekvienoje treniruotėje ir varžybose mane motyvuodavo, patardavo, ką galiu padaryti geriau, kad su kiekviena diena tapčiau stipresnis. 

– Kur jautiesi labiausiai paaugęs per praėjusius metus ir kokius žaidimo aspektus norėtum pagerinti prieš artėjantį sezoną?

– Labiausiai norėčiau pasidžiaugti tuo, kad grįžau prie savo mylimos veiklos. Tai buvo pirmasis pilnas sezonas po trejų metų, praleistų kovojant su traumomis, todėl buvau to be galo išsiilgęs. O dėl žaidimo – manau, turiu tobulinti visus aspektus, juk ribų tobulėjimui nėra! 

– Gal turi labiausiai įsiminusį epizodą iš praėjusio sezono?

– Labiausiai įsiminęs epizodas – aštuntfinalio penktosios rungtynės prieš Druskininkų ekipą. Sirgalių palaikymas, sausakimša salė ir ta atmosfera iki šiol kelia pačius šilčiausius prisiminimus. 

– Pakvietimas į LKL. Tikėjaisi? Papasakok trumpai, kaip viskas įvyko ir kaip jauteisi išgirdęs apie šią galimybę.

– Žinoma, buvo minčių „o kas, jeigu…“, bet tai atrodė sunkiai tikėtina. Patikėkite, tai lyg svajonės išsipildymas. Sulaukęs pasiūlymo tiesiog negalėjau apie tai negalvoti ir dabar su nekantrumu laukiu ateinančio sezono. 

– Kokia buvo artimųjų ir draugų reakcija į šią naujieną?

– Šeimos emocijos buvo neįtikėtinos. Turime labai stiprų ryšį, todėl visiems tai buvo džiugi akimirka. O artimiausi draugai nuoširdžiai pasveikino, palinkėjo sėkmės ir linkėjo nesustoti tobulėti. 

– Ko labiausiai lauki artėjančiame LKL sezone – pažinties su nauja krepšinio „virtuve“, pirmųjų minučių, akistatų prieš stipriausias Lietuvos komandas ar kažko kito?

– Labai nekantrauju patirti visą šį procesą. Noriu iš dar arčiau pamatyti, kaip atrodo aukščiausio lygio žaidėjų, trenerių ir visos lygos darbas. Be galo džiaugiuosi gavęs tokį šansą, stengsiuosi juo maksimaliai pasinaudoti ir tobulėti kiekvieną dieną, valandą ir sekundę. 

– Ir pabaigai, trumpai – kokia tavo nuomonė apie patį klubą bei ką palinkėtum kitiems jauniesiems Tauragės krepšininkams?

– Klubas viską atlieka itin profesionaliai – nuo bendravimo su žaidėjais iki suteikiamų sąlygų. O kiekvienam jaunam tauragiškiui norėčiau palinkėti svajoti drąsiai ir nebijoti sunkaus darbo. Tik taip visos svajonės tampa realybe.