Ketvirtuosius komandos gyvavimo metus pradėjome kaip įprastai su nemažai pasikeitimų. Vienas svarbiausių – tarpsezoniu gautas ir priimtas pasiūlymas žengti į aukštesnį RKL divizioną. Žingsnis reikalaujantis kruopštesnio pasirengimo ir daugiau darbo, tiek organizacine prasme, tiek sportine. Priėmę sprendimą žengti į aukštesnį lygį iškart kibome į būtiniausius vasaros darbus komplektuojant komandą. Po “bronza” vainikuoto sezono, nemaža dalis komandos nubyrėjo į atsikūrusią “Raseinių” komandą. Drauge su treneriu K. Lendzevičiumi išvyko ir 3 komandą atstovavę raseiniškiai, bei vienas tauragiškis – J. Levickas. Taip pat dėl asmeninių priežasčių aktyvų sportą bent laikinai apleido G. Bertašius, L. Sudeikis, T. Paulauskas. Taigi darbų rengiantis sezonui tikrai netrūko.
Po netrumpų paieškų, pirmasis pliusas atsirado ties vyr. trenerio pozicija. Komandai vadovauti ėmėsi NKL čempionų ir U-20 vaikinų rinktinės trenerio asistentas L. Dulinskas. Drauge su kuriuo toliau vyko ir žaidėjų komplektacijos darbai. Prie likusių senbuvių prisijungė kurį laiką Italijoje rungtyniavęs D. Dragūnas. Pavyko po metų pertraukos susigrąžinti vieną geriausių RKL vidurio puolėjų – I. Juškevičių. Prie komandos prisijungė itin patyręs ir komandai neblogai pažįstamas įžaidėjas – L. Krivickas, tiek pirmoje tiek antroje pozicijoje galintis rungtyniauti – M. Gečionis, universalusis ir šoklusis – O. Braždžionis, bei iš Kelmės atvykęs M. Krauza. Deja pastarajam sezono pradžią sujaukė užtrukęs atsistatymas po traumos, o vėliau abipusiu sutarimu žaidėjas pasitraukė iš komandos. Prieš pat oficialaus sezono pradžią I. Juškevičiaus patirta trauma suaktyvino dar vieno priekinės linijos žaidėjo paieškas. Po pirmojo turo komandą papildė vienu maloniausiu sezono atradimu tapęs kaunietis L. Tumpa. Daugiau pasikeitimų sezono metu nebuvo planuota ir jų neįvyko.
Be vieno iš svarbiausių savo žaidėjų sezono pradžia nebuvo lengva. Nors po dviejų pralaimėtų akistatų A diviziono senbuviams sekė 3 iš eilės pergalės, bet jos tuo pačiu ir pastūmėjo į vieną didžiausių sezono duobių. Vėliau situacija stabilizavosi, bet akivaizdžiai ekipai trūko patirties, o kartais tiesiog šiek tiek sėkmės. Artėjant metų ir pirmojo rato pabaigai į komandos gretas sugrįžo traumą išsigydęs Ignas, kuriam pirmosios rungtynės nebuvo lengvos, bet po truputį atsigavęs, antroje sezono pusėje kaip ir buvo laukta tapo vienu komandos lyderių ir vedliu. Tuo pačiu šiek tiek stabilizavosi ir komandos žaidimas, bei rezultatai. Nors antrajame rate taip pat netrūko “nevykusių” rungtynių, tačiau bendrai pasirodymas buvo geresnis ir kilstelėjo komandą į 7 turnyrinės lentelės vietą iš kurios vėliau startavome ir atkrintamųjų etape.
Atkrintamosios kaip įprasta pademonstravo, kad čia reguliaraus sezono pasiekimai nėra esminis faktorius ir viską tenka įrodinėti iš naujo. Vasario pabaigoje gana lengvai įveikę Biržus, aštuntfinalio etape visose rungtynėse teko kovoti iki paskutinių sekundžių, o serijoje prireikė maksimalaus susitikimų skaičiaus. Įveikę šį etapą įvykdėme minimalius sau išsikeltus tikslus patekdami į geriausiųjų aštuonetą. Deja bet ketvirtfinalis nebuvo sėkmingas, o pirmąsias serijos rungtynes išvis norėtųsi pamiršti. Antrose turėjome šansą išlyginti serijos rezultatą, bet keletas klaidų rungtynių pabaigoje leido Kauno “Atleto” komandai persverti rezultatą savo naudai ir uždaryti mūsų viltis į pusfinalį, bei įsiterpti į vien žemaitišku galėjusį tapti finalinį ketvertuką.
7 vieta galutinėje rikiuotėje atrodo dvejopai. Tikrai sezonas galėjo
būti ir dar geresnis, bet žvelgiant objektyviai visgi tai buvo pirmasis
komandos sezonas A divizione, tarpsezoniu pasikeitė puse komandos
sudėties ir vyr. treneris, o sezono metu žaidėjų neaplenkė ir traumos.
Kojas apšilome, susipažinome su varžovais, belieka ir toliau tikslingai
dirbti siekiant bent jau neprastesnių rezultatų ir sekančiame sezone.
Visada
siekiame būti konkurencingi, tačiau vieta turnyrinėje lentelėje nebuvo
ir nebus vienintelis komandos tikslas. Nuo pat klubo įkūrimo
stengiamasi, kad visi tauragiškiai galėtų tobulėti ir atstovauti savo
miesto komandą. Kiekviename sezone su komanda kviečiami sportuoti visi
perspektyvūs jaunieji krepšininkai, kurie treniruotėse gauna progą ne
tik pasisemti patirties, bet ir įrodyti savo norą ir galimybes
rungtyniauti Regionų krepšinio lygoje. Žvelgiant į dar tolimesnę
perspektyvą, komandos kapitonas T. Rapolavičius jau kuris laikas labai
intensyviai ir atsakingai dirba su jaunąja Tauragės krepšinio karta,
kuri nuoširdžiai tikime, kad taps mūsų komandos branduoliu ateityje.
Dar kartelį sugrįždami prie ketvirtojo komandos sezono, pasidairykime po svarbesnius faktus ir įdomesnius skaičius.
224 dienas truko komandos kelionė nuo pirmosios treniruotės iki paskutiniųjų rungtynių.
Komandos
įkūrimo metais “Fortūna-Agava” liko 16 vietoje, sekančiame sezone šiek
tiek gerino rezultatą užimdama 13 vietą, o praeitais metais pasidabino
“bronziniais” B diviziono medaliais (3 vieta). Šiemet lyginant su
ankstesniu sezonu, užimta žemesnė – 7 vieta, tačiau aukštesniame A divizione.
Startavusi su 12
žaidėjų sudėtimi, ekipa vėliau pasipildė dar vienu nariu, tačiau vienas
žaidėjas taip niekada oficialiose rungtynėse ir negynė komandos vardo.
Taigi komanda startavo ir baigė sezoną su standartine 12 žaidėjų sudėtimi.
Lyginant su ankstesniu sezonu, komandoje turėjome 7
naujokus, įskaitant komandos trenerį ir M. Krauza kuris taip ir
nesužaidė oficialių rungtynių. Tiesa vienas iš jų – Ignas, žaidė
komandoje 16/17 sezone.
8 iš 12 žaidėjų komandą atstovavo jau ne pirmą sezoną.
6 iš 12 žaidėjų gimę Tauragėje.
Komandos žaidėjų amžiaus vidurkis ~24 m., jauniausiam sezono pradžioje buvo 18 m., vyriausiam – 28 m..
Komanda iš viso 18/19 sezone sužaidė 35 rungtynes. Vieninteliai sužaidę visas rungtynes – Tadas ir Linas.
10 žaidėjų nors kartą rungtynes pradėjo starto penkete. 10 žaidėjų nors kartą pelnė dviženklį taškų skaičių.
4
komandos žaidėjai sezono metu vidutiniškai rinko po dviženklį taškų
skaičių. Tiek pat žaidėjų sezono metu vidutiniškai rinko ir po dviženklį
naudingumo balų skaičių.
Dublių karalius – žinoma Ignas. 15 dvigubų dublių, per 23 rungtynes.
Taikliausiai iš žaidimo atakavo – T. Rapolavičius (54,68%), taikliausiai dvitaškius metė – L. Tumpa (61,4%), tritaškius (min. 20 metimų) – L. Krivickas (35,9%), baudas – T. Rapolavičius (85,7%).
Vienintelis viską (daugiau nei 2 metimai) per rungtynes pataikęs žaidėjas sezone – Rytis. 4/4 dvitaškiai ir 2/2 baudos Marijampolėje.
Naudingiausiųjų lygos žaidėjų dešimtukuose užfiksuoti 4 komandos žaidėjai:
I. Juškevičius – 3 vieta pagal atkovotus kamuolius, 4 vieta pagal išprovokuotas pražangas, 5 vieta pagal naudingumą;
L. Krivickas – 1 vieta pagal rezultatyvius perdavimus ir 7 vieta pagal klaidas;
R. Sasnauskas – 7 vieta pagal blokuotus metimus;
T. Rapolavičius – 10 vieta pagal baudų metimų taiklumą.
Komandinės statistikos topuose taip pat galima buvo rasti “Fortūnos-Agavos” pavadinimą:
1 vieta pagal klaidas;
1-3 vieta pagal išprovokuotas pražangas;
2 vieta pagal atkovotus kamuolius;
3 vieta pagal rezultatyvius perdavimus;
4-5 vieta pagal pražangas;
5 vieta pagal blokuotus metimus;
6 vieta pagal praleidžiamus taškus.
Tai buvo dar vienas – jau ketvirtasis komandos sezonas su savo iššūkiais ir pasiekimais. Istorija tęsiasi – komanda jau pradėjo ruoštis penktajam savo sezonui, kuris tikimės bus ne mažiau įdomus, produktyvus ir emocingas.
Recent Comments